Plungės suaugusiųjų švietimo centro veiklos rezultatas – tarptautiniai projektai, gimnazijos statusas
Nors jau liepa, Plungės suaugusiųjų švietimo centro darbuotojams nėra kada poilsiauti. Darbų kaip niekad daug: įvairūs projektai gena vienas kitą, rūpinamasi būsimų moksleivių dokumentų priėmimu. Neseniai centrą pasiekė ir dar viena gera žinia – akredituota centro suaugusiųjų vidurinio mokslo ugdymo programa, tad nuo rugsėjo suaugusiųjų grupę lankantys moksleiviai galės lygiuotis į gimnazistus. Apie Plungės suaugusiųjų švietimo centro veiklą ir nuo rudens laukiančius pokyčius kalbamės su šios įstaigos direktoriumi Adomu Kripu.
– Projektų vykdymas, dalyvavimas juose pastaraisiais metais tapo svarbia įvairių švietimo (ir ne tik) įstaigų veiklos dalimi. Plungės suaugusiųjų švietimo centras turbūt irgi nėra išimtis. Kuo gyvena Jūsų vadovaujamos įstaigos bendruomenė?
– Plungės suaugusiųjų švietimo centras dalyvauja Europos Sąjungos „Grundtvig“ programos finansuojamame tarptautiniame projekte „Europos mokytojo portfelio link“. Projekto sumanytojai ir koordinatoriai – Ispanijos Tomelloso mokytojų švietimo centras. Esame šio projekto dalyviai drauge su kolegomis iš Turkijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Italijos. Birželio 6–11 dienomis Lenkijoje kaip tik vyko projekto baigiamoji dalis. Renginyje dalyvavo ir mūsų centro komanda, į kurią esu įtrauktas ir aš, taip pat šio tarptautinio projekto koordinatorė – Plungės suaugusiųjų švietimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Smilingienė. Šiam susitikimui turėjome paruošti vaizdinę viso projekto prezentaciją, susipažinome su projekto „Europos mokytojo portfelio link“ galutiniais rezultatais: Europos mokytojo kompetencijų portfeliu, būdais ir priemonėmis joms įgyti.
Per dvejus projekto įgyvendinimo metus aptarėme šešias kompetencijas, kuriomis turėtų pasižymėti Europos mokytojas, ir keturias projekto dalyvių atrinktas kiekvienos kompetencijos subkompetencijas. Priėjome prie išvados, kad gebėjimai, svarbiausi Europos mokytojui, yra komunikatyvinė, emocinė, tarpasmeninio bendravimo, naujovių taikymo ugdymo procese, europinė ir tarpkultūrinio bendravimo kompetencijos. Mes, dalyviai, esame suinteresuoti, kad projektas „Europos mokytojo portfelio link“ dar būtų tęsiamas, nes norime kartu paruošti detalią medžiagą, kaip įgyti subkompetencijas, būdingas minėtoms Europos mokytojo kompetencijoms.
Mūsų centras įgyvendina ne tik šį tarptautinį projektą. Dalyvaujame ES „Grundtvig“ projektuose „Kalbos vienija Europą“, „Darbingo amžiaus pailginimas – pedagoginė pagalba keičiantis darbo santykiams“. Šią savaitę kaip tik organizuojame projektinį susitikimą, į kurį atvyksta mokytojų ir mokinių iš Ispanijos, Rumunijos, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, Turkijos.
– Dalyvaudami įvairiuose projektuose, įtemptai dirbote ir įprastą pedagoginį darbą, ypač sužinoję, kad Plungės suaugusiųjų švietimo centras įtrauktas į šalies centrų vidurinio ugdymo programos akreditacijos sąrašą.
– Taip, šiemet mūsų centrui buvo įtempti metai. Prašymą akredituoti mūsų vykdomą vidurinio ugdymo programą Švietimo ir mokslo ministerijai teikė Plungės rajono savivaldybė ir Telšių apskrities viršininko administracija. Pirmasis akreditacijos etapas vyko balandžio mėnesį, antrasis – gegužę. Mokinių skaičius, jų paruošimo lygis, pedagogų kvalifikacija ir kiti akreditacijai būtini kriterijai buvo įvykdyti, todėl sulaukėme teigiamo vertintojų atsakymo. Malonu, jog buvo atsižvelgta į tai, kad mokome suaugusius žmones. Lietuvoje yra 60 suaugusiųjų mokyklų arba švietimo centrų ir tik šešiems iš jų (tarp jų ir mums) buvo leista akredituotis, vadinasi, atitinkame reikiamą lygį. Taigi nuo šių metų rugsėjo 1-osios Plungės suaugusiųjų švietimo centro suaugusiųjų formaliojo ugdymo 11–12 klasės turės gimnazistų statusą.
– Ar centras nesiskundžia mokinių skaičiaus mažėjimu? Juk paprastai švietimo įstaigose pastebima ši tendencija?
– Šį pavasarį suaugusiųjų ugdymo centre turėjome 209 mokinius. Buvo viena dešimtokų klasė, keturios – vienuoliktokų, trys – abiturientų. Brandos egzaminus laikė 54 dvyliktokai. Mokinių kaita per metus paprastai būna didelė. Per šiuos mokslo metus „nubyrėjo“ apie 20 mokinių. Tačiau, jei kalbėtume apie po Plungės suaugusiųjų švietimo centro „sparneliu“ esančią Jaunimo mokyklą, tai čia pastebima netgi moksleivių skaičiaus didėjimo tendencija. 2008 metais, kai ši mokykla perėjo centro žinion, čia mokslo metus pradėjo 47 mokiniai, o šiemet jų – 61. Turime penkis Jaunimo mokyklos klasių komplektus: vieną aštuntokų ir po du devintokų bei dešimtokų.
Jaunimo mokykloje mokosi vaikai nuo 12 iki 18 metų, suaugusiųjų – nuo aštuoniolikos metų. Vyriausiai mūsų moksleivei – 38 metai.
Naudodamasis proga noriu priminti, kad norintys nuo kitų mokslo metų tapti Plungės suaugusiųjų švietimo centro Jaunimo mokyklos ar suaugusiųjų formaliojo ugdymo grupės moksleiviais yra kviečiami apsilankyti centre V. Mačernio g. 29 kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 16 val. Dokumentai priimami iki pat rugpjūčio pabaigos. Visą dominančią informaciją gausite paskambinę tel. (8 448) 72 394.
– Plungės suaugusiųjų švietimo centras vykdo ne tik formalųjį ugdymą?
– Taip, vykdome ir neformalųjį švietimą. Organizuojame mokytojų kvalifikacijos kėlimą, dalykininkų pasitarimus, tarpininkaujame pedagogams norint pasikviesti jiems reikalingus lektorius, rengiame konferencijas, padedame mokyklų pedagogams organizuoti edukacines išvykas po Lietuvą, koordinuojame mokytojų metodinių būrelių veiklą. Tačiau mūsų neformalusis švietimas nėra skirtas vien mokytojų ar švietimo įstaigų bendruomenei. Organizuojame įvairius kursus, pavyzdžiui, užsienio kalbų, verslo skatinimo, teisės žinių ir pan., kuriuose kviečiame dalyvauti visus norinčius.
Per 2009 metus centro neformaliojo švietimo padalinys suorganizavo 117 renginių, kuriuose sulaukta 2 890 dalyvių. Vis dėlto didžioji dalis buvo mokytojai.
