Seimo nario J. Razmos iniciatyva – susitikimas su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais

Prieš atvykstant svečiams, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Jūratė Garčinskaitė susirinkimo dalyvius supažindino su Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Kadangi vienas iš programos prioritetų yra patrauklios gyvenamosios aplinkos ir tvarių bendruomenių kūrimas, tai bendruomenės jau nuo šio mėnesio iki gegužės 3 dienos turi realią galimybę teikti paraiškas ir gauti finansavimą net iki 200 tūkst. eurų. Tiesa, 15 proc. teks prisidėti patiems, taip pat būtini partneriai iš Latvijos. Visą smulkesnę informaciją J. Garčinskaitė įdės į Savivaldybės interneto puslapį.
Vėliau kalbėjusi merė Elvyra Lapukienė sakė, jog visada norisi, kad projektų įgyvendinimas prasidėtų kuo greičiau, kad ir pas mus būtų vykdoma kokia nors veikla, bet tai nėra taip paprasta – vis iškyla daug klausimų ir neaiškumų. Ragindama pasinaudoti proga ir apie tai klausti specialistų, merė akcentavo, jog būtent seniūnijos ir bendruomenės turėtų daugiau ir dažniau apie tai kalbėti, taip pat aktyvinti ūkininkus, kad kaimo žmonės akivaizdžiai pajustų Europos paramą.
Prieš pradedant kalbėti svečiams iš ministerijos, parlamentaras J. Razma juokavo esąs pagrindinis visų susirinkusiųjų trukdytojas ir kaltininkas. Išties tai jam ir kilo mintis pakviesti ŽŪM specialistus, nes anksčiau, kai Plungėje viešėjo ministras, buvo girdėti nemažai klausimų, susijusių su žemės konsolidacija ir galimybe pritraukti ES lėšų. „Žemės konsolidacijos projektams reikia stiprios bendruomenių talkos, bet paskui pačios bendruomenės tuo neabejotinai džiaugsis“, – Seimo narys ragino žemaičius ilgai negalvoti ir nelaukti, kol pinigai išseks. „Džiugu, kad Lietuva pagal ES lėšų panaudojimą yra 2–3 vietoje, tačiau man, kaip plungiškiui, labiausiai norisi, kad būtent Plungės kraštas būtų tas lyderis, kur europinių pinigų panaudojama daugiausia. Šiuo metu pažiūrėjus į projektų apimtis Plungė atrodo visai neblogai, bet žemės ūkio srityje šią situaciją galima dar labiau pagerinti“, – sakė J. Razma, išreikšdamas viltį, jog atvykusių specialistų dėka ties mūsų rajono pavadinimu, kai bus skiriamas ES finansavimas, galbūt galėsime matyti dar solidesnes sumas.
Viceministras M. Kuklierius minėjo, jog bendradarbiavimas su Plunge yra gana aktyvus, tačiau ragino žemaičius būti dar aktyvesnius. Svečias sakė, jog modernizavimo priemonėms yra likę 155 mln. eurų, vieno projekto maksimali suma – 100 tūkst. eurų. Šaukimai vyks porą mėnesių, tad reikėtų nebesnausti ir projektus pradėti teikti. Prioritetas – gvulininkystės sektoriui (atiteks 65 proc. paramos), likusi dalis – augalininkystei, taip pat apie 5 proc. lėšų numatyta paskoloms žemės ūkio srityje.
Papasakojęs apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimą ir aktualijas, viceministras žodį perdavė specialistei I. Sadovskaitei. Ši apžvelgė Plungės ir Rietavo gyventojų aktyvumą įgyvendinant bendruomenės iniciatyvas, minėjo, kad šiuo metu mūsų Savivaldybė įgyvendina keturis projektus per kaimo atnaujinimo priemonę. Viešnia ragino tiek vietos veiklos grupę, tiek bendruomenes dar aktyviau teikti paraiškas, kurios būtų orientuotos į kaimo gyventojų gerovę.
Apie naują reiškinį Lietuvoje – žemės konsolidaciją (kompleksinį žemės sklypų pertvarkymą) – kalbėjo ŽŪM specialistė V. Daugalienė.
Praėjusių metų gruodžio 15 dieną Vyriausybė patvirtino naujas žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Vykdant žemės konsolidaciją kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovėje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Konsolidacija padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, suformuojant mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant.
Viešnia akcentavo, jog dalyvaujant tokiuose projektuose galima kur kas racionaliau sutvarkyti savo valdomus žemės sklypus, o svarbiausia – visiškai nereikės investuoti savo lėšų, nes žemės konsolidacijos projektų vykdymą finansuoja ES. Prašymus reikia teikti VĮ Valstybės žemės fondui, kuris ir atliks konsolidaciją.
Žemės savininkų paraiškos bus priimamos nuo gegužės 1 iki rugpjūčio 1 dienos. Projektams finansuoti numatyta paskirstyti 56 mln. Lt. Manoma, kad paramos sulauks apie 40 projektų. Konsolidacija žemės savininkams nieko nekainuos, konsolidacijos darbai atliekami savanorišku principu. Projektui įgyvendinti numatyta sąlyga, kad turi susidaryti ne mažiau kaip 100 ha žemės ir turi būti ne mažiau kaip penki žemės savininkai. Pasak V. Daugalienės, žemės konsolidacija nereiškia vien sklypų perdėliojimą – tai galimybė sutvarkyti dirbamus plotus, taip pat kelius, parkus ir kitas viešąsias erdves. Žodžiu, žemės konsolidacijos projektuose gali dalyvauti visi – tiek turintys žemės, tiek neturintys, tiek bendruomenės ar Savivaldybė – tie, kuriems rūpi teritorija, kurioje būtų patrauklu gyventi.
Mažiausia nauda iš konsolidacijos – tiksliai nustatyti žemės plotai. Galutinis rezultatas – sutvarkyta visa teritorija. Beje, nuo kitų metų, norint kam nors perleisti savo žemę, reikės pasidaryti kadastrinius matavimus.
Apie tai, kokios yra kompleksinio žemės konsolidacijos modelio pritaikymo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai galimybės, kalbėjo VĮ Valstybės žemės fondo direktorius A. Petkevičius, vėliau buvo atsakoma į susirinkusiųjų klausimus.
Tikimasi, kad šalyje vykdoma žemės konsolidacija leis efektyviau naudoti žemės sklypus, gerinti ūkininkavimo sąlygas ir plėtoti kaimų infrastruktūrą.