Susirinko pinigus, pasidarė projektą ir... liko už borto
Prieš pusantros savaitės, t. y., birželio 11-ąją, rašėme apie įmonės „Plungės vandenys" pradėtą vykdyti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje" antrąjį etapą. Kadangi daugiau dėmesio skyrėme sodų bendrijoms, kurios iki šiol gyveno be vandens ir nuotekų, kaipmat sulaukėme ten gyvenančių žmonių reakcijos. Į redakciją užėję sodų bendrijos „Dobilas" gyventojai Jonas Jakas bei Elytė Plataunienė sakė negalintys suprasti, kodėl jie, mokėję pinigus už projektą, buvo išmesti iš „laimingųjų", kuriems bus įvestas vanduo ir nuotekos, sąrašo.
„Dar 2007 metais sodų bendrijų gyventojai sutarė, kad reikia įsivesti vandenį. Mariaus Bagdono iniciatyva pasidarėme bendrą vandens įvedimo projektą, toponuotrauką, viską suderinome su Savivaldybe ir įmone „Plungės vandenys", sumokėjome už tai po 500 Lt ir tikėjomės, kad tinklus turėsime. Kai išgirdome, jog dėl buitinių nuotekų įrenginių teks kreiptis į UAB „Traidenis", savo sumanymo (jei ne visi, tai dauguma) atsisakėme, nes tai reiškė didžiulius pinigus. Dabar atsirado proga turėti vandens ir nuotekų tinklus už Europos Sąjungos (ES) lėšas, tačiau mūsų gatvės - Kalvos bei Žalioji, kurios 2007-aisiais tikrai darėsi projektą, į sąrašą nebepateko", - piktinosi pašnekovai.
Kada ir kas nusprendė, kad jų gatvės „išmetamos", J. Jakas sakė nežinantis - jiems, t. y., gyventojams, niekas nieko neaiškino. „Klausėme savo bendrijos pirmininko Romano Vyšniausko, kodėl mūsų gatvėse nebus vedami tinklai? Sako, čia taip sugalvojo Savivaldybė ir „Plungės vandenys", o jis nieko nežinantis. Nors anksčiau pirmininkas tvirtino, kad visiems gyventojams bus vedami tinklai ES lėšomis! Aišku, jis gyvena Pilies gatvėje, kur bus pakloti vamzdžiai, tad pats dėl to neišgyvena, bet kaipgi mes? Nuėjome ir į „Plungės vandenis", klausėme, kodėl mūsų projektu pasinaudojo, bet vandens ir kanalizacijos nesulauksime. Kažkoks inžinierius sako, kad mums esą ir taip „nuskilo", galėsime patys prisijungti prie magistralės! Bet kodėl mes turime mokėti iš savo kišenės, o kiti - ne? - teisybės pasigedę, savo nusiskundimus dėstė J. Jakas ir E. Plataunienė.
Nuo J. Jako namuko iki magistralės bus apie 200 metrų, žmogus, sakė, pajėgtų savo jėgomis išsikasti griovį, bet šitaip negalima - reikia samdyti ne kokius patentininkus, o įmonę, be to, darytis projektėlį, pirkti vamzdžius. „Kitiems visa tai - pagal projektą, o kiek tūkstančių mes turėsime sumokėti? - pyko pašnekovas.
UAB „Plungės vandenys" specialistas, kartu ir „Nemuno žemupio" projekto vadovas Vincas Rimkus sakė iš anksto žinojęs, kad vedant tinklus kas antroje ar kas trečioje sodų gatvėje, jų įmonė sulauks nusiskundimų. Tačiau kito varianto nebuvo - apskaičiavus, kad tinklams ir atšakoms išraizgyti visose sodų gatvelėse lėšų nepakaks, buvo nutarta atsižvelgti į gyventojų tankumą bei gatvių išsidėstymą ir tinklus kloti aukštesnėje vietoje, mat žemesnėse reikėtų daug siurblinių. O gyvenantiems žemiau įsivesti tinklus nuo kalno juk paprasčiau (ar kanalizacijos?ŠAUKTUKAS - red. past.)
„Žiūrėjome, kad daugiau sodų gyventojų turėtų galimybę prisijungti prie tinklų ir savo lėšomis. Taip jau yra, jog darant ir įgyvendinant projektą, bet kokiu atveju paliksi kaltas", - sakė V. Rimkus, patikindamas, jog schemos su sodų bendrijų pirmininkais buvo suderintos jau bene prieš dvejus metus.
Paminėjus, jog atėjusieji skundėsi, kad buvo pasinaudota jų projektu, V. Rimkus patikslino, jog žmonės buvo pasidarę tik vandentiekio projektą, o „Plungės vandenys" vykdo savo - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Plungėje" antrąjį etapą. Akcentuodamas, jog Kalvos bei Žalioji gatvės bus apsuptos magistralės iš trijų pusių, V. Rimkus svarstė, kad gyventojams per vieną gatvę nusitiesti vieną liniją nėra taip sudėtinga. Specialistas siūlo ateiti žmonėms į „Plungės vandenis" - tiek jis, tiek inžinierius Arvydas Jurkaitis viską paaiškins ir geranoriškai patars, ką daryti.
Sodų bendrijos „Dobilas" pirmininkas R. Vyšniauskas, paklaustas, ką galėtų pasakyti dėl minėtų žmonių nusiskundimo, akcentavo, jog ne bendrijos čia viską tvarko. „Specialistas V. Rimkus mums aiškino, jog sodai į projektą buvo įtraukti paskutiniai, abejojant, ar užteks lėšų. Savivaldybės tarybai nubalsavus, kad sodus reikia įtraukti, nutarta tinklus vesti kas antroje gatvelėje. Kiek žinau, pasirinktos ištisinės gatvelės, kurios turi tęsinį į kitas gatves", - pasakojo pirmininkas, pabrėždamas, kad „Plungės vandenys" sprendė, kokių gatvių atsisakyti.
Paklaustas, ar žinojo, kurios jų gatvelės buvo „išmestos" iš projekto, bendrijos „Dobilas" pirmininkas atsakė teigiamai. „Taip, apie pradinį planą žinojau jau pernai, ir šį pavasarį kelis kartus važiavau į „Plungės vandenis", kalbėjomės, jie patvirtino, kad nieko nebekeis, pradinis planas lieka tas pats. Galiu pakartoti - niekas nuo bendrijų nepriklausė!" - tvirtino pašnekovas, pridurdamas, kad su sodų gyventojais apie tai taip pat buvo kalbama, žmonės buvo informuoti, jog Kalvos, Žalioji ir Tvenkinio gatvės tikrai liks be tinklų, tik dėl Jazminų gatvės dar neaišku.
„Žmonės supranta, kad sudėtinga situacija, trūksta pinigų - ką padarysi. Tik Kalvos gatvės gyventojai man labiausiai priekaištauja, kad aš nekovoju, nerodau iniciatyvos. Bet ne aš sprendžiu šiuos klausimus, ne aš skirstau ES pinigus. Taip, likusiems bus brangu patiems prisijungti prie tinklų, bet šiandien situacija yra tokia. Kuo aš kaltas, kad gyvenu Pilies gatvėje? Sutikčiau, kad pas mus iš viso nevestų tinklų, bet ne nuo manęs tai priklauso" - aiškino R. Vyšniauskas.
