Ūkio ministras: „Prieškrizinį lygį pasieksime vasaros viduryje“

Seimo narys Jurgis Razma, organizavęs svečio vizitą, atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad ūkio ministrui čia tik antra ar trečia išvyka į rajonus. Dėl to esą plungiškiai turėtų jaustis labai pagerbti. Merė Elvyra Lapukienė pridūrė, kad mūsų tikslas - turizmo verslas. „Turime nemažai patrauklių objektų, tikimės, kad galėtume tapti ir turizmo verslo sostine", - kalbėjo Savivaldybės vadovė.
Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Jonas Bačinskas sakė, kad į svečią kreipiasi kaip į „verslo tėvą", iš kurio tikimasi palaikymo. Jis ministrui trumpai pristatė savo vadovaujamą organizaciją, jungiančią aštuoniolika įmonių, kuriose dirba apie 6 tūkstančius žmonių, ir išdėstė keletą problemų.
Pirmiausia akcentavo nedarbą: Plungės rajono savivaldybėje jis siekia 11,4 proc., Rietavo savivaldybėje - 11,5 proc. Paskutiniais duomenimis, Plungėje darbo neturi 3 037, o Rietave - 702 žmonės. Taip pat J. Bačinskas atkreipė dėmesį į per ilgus terminus, susijusius su lėšų gavimu iš struktūrinių fondų, užsiminė apie daugiabučių namų modernizavimo problemas, įvairių institucijų trukdymą kurtis naujam verslui, kalbėjo apie vežėjų bėdas dėl didelių kuro kainų, siūlė pasvarstyti klausimą dėl kelių mokesčių mažinimo, perdavė verslininkų nuomonę dėl muitinių, kurios neva įkurtos tik dėl „pabaliavojimų", ir kt. Plungės smulkiųjų verslininkų atstovas Viktoras Bubilas savo ruožtu prašė nevilkinti ministerijoje jų klausimų.
Ūkio ministras pirmiausia padėkojo už pakvietimą į Plungę. Jo teigimu, tokios išvykos padeda geriau pajusti ekonomikos ir verslo padėtį šalyje, duoda savų pliusų racionaliau sprendžiant problemas. Tačiau, išklausęs pirmuosius pasisakymus, svečias sakė susidaręs nuomonę, jog žmonėms paprasčiausiai trūksta informacijos.

D. Kreivys savo kalbą pradėjo nuo dabartinės situacijos apžvalgos. „Krizė pasaulyje po truputį traukiasi, padėtis keičiasi. Pirmiausia todėl, kad pasaulyje atsirado naujas variklis. Kalbu apie Azijos šalis, kurios traukia ekonomiką", - kalbėjo ministras, ypač išskirdamas Kiniją.
Pasak svečio, Lietuvos ekonomikos variklis yra eksportas. Tai pagrindinis sektorius, kuris šalį išvedė iš krizės ir 2000-aisiais. „Dabar turime dvi krizes: pasaulinė, atėjusi į Lietuvą, ir mūsų ekonomikos krizė. Taip nutiko, jog ekonomikos sektoriuje buvo sukelti „burbulai", ir štai turime pasekmes. Kitais metais valstybei reikės skolintis 10 milijardų litų, deficitas pas mus sieks 8 milijardus litų. Be abejo, socialiniame sektoriuje reikalingos reformos", - tvirtino D. Kreivys.
Ministras pastebėjo, jog mūsų eksporto rinka jau atsigauna, po truputį auga pramonė, kiek daugiau problemų dar yra dėl cheminių trąšų ir mineralinių produktų. „Manau, kad vasaros viduryje turėtume pasiekti prieškrizinį lygį", - sakė svečias, pridurdamas, kad šiandien labiausiai kenčiame vidaus vartojimo srityje. „Jei dideles lėšas dėtume į vidaus vartojimą, būtų tas pats, kaip mestume į laužą. Atsigavimas turi būti tvarus, stiprinant konkurencingumą, kuriant naujus produktus", - kalbėjo Ūkio ministerijos vadovas.
Kalbėdamas apie krizę, ministras akcentavo, jog pats giliausias dugnas buvo gegužės mėnesį. Rugsėjo-spalio mėnesiais buvo dar viena banga žemyn, labiausiai palietusi prekybos sektorių, tačiau spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje augimas vėl padidėjo. Manoma, kad kitąmet bus jau nežymus kilimas.
Apie renovaciją svečias pasakė tik tiek, kad Ūkio ministerija atsakinga už viešųjų pastatų renovavimą. Dabar renovacijos darbai vyksta daugiau kaip 200 objektų, o iki 2011-ųjų planuojama atnaujinti pastatų už 1,1 milijardo litų. Daugiabučių namų renovacijai sąlygos, pasak D. Kreivio, sudarytos neblogos, valstybės parama sieks 15 proc., ši priemonė turėtų prasidėti metų pradžioje.
Kalbėdamas apie verslo aplinkos gerinimą ministras teigė, kad mokesčių atidėjimu jau pasinaudojo 519 įmonių, skatinimo priemonėmis - 2 tūkstančiai įmonių, ateityje mažės verslą kontroliuojančių įstaigų, įmones bus galima įregistruoti internetu, taip pat svarstoma sutrumpinti statybų planavimo laiką ir kt. „Dirbame tikrai daug, bet ne tik nuo Ūkio ministerijos viskas priklauso", - tvirtino svečias, ragindamas verslininkus nepasiduoti ir stengtis išlaikyti žmonėms darbo vietas.
Į merės klausimą, ar galima tikėtis, kad Plungės turizmo ir verslo informacijos centras nuo sausio mėnesio jau bus finansuojamas (įstaiga pereina Ūkio ministerijos žinion - aut. past.), D. Kreivys patikino, jog lėšų tikrai bus, paslaugas verslui planuojama susisteminti, atsakingi žmonės bus apmokyti, kaip dirbti, paslaugų verslui daugės, pinigai verslui bus skiriami kur kas didesni.