Vieniems krizė – pražūtis, kitiems – sėkmingas šuolis į viršų

– Esate kilęs iš Suvalkijos, bet gyvenate Žemaitijoje ir dar vadovaujate, ko gero, nemažam pulkui žemaičių... Kaip atsidūrėte šiame krašte? Ar lengva susikalbėti su žemaičiais?
– Taip, esu iš Suvalkijos – iš Šakių, o Rietave pradėjau dirbti gavęs puikų darbo pasiūlymą iš bendrovės „Plungės lagūna“ valdybos pirmininko Almučio Bieliausko, kuris taip pat mokėsi Lietuvos žemės ūkio universitete.
1998 metais, dar nebaigus penktojo kurso, A. Bieliauskas pakvietė į „Plungės lagūną“ dirbti abu – mane ir žmoną. Bendrovė iš karto suteikė ir gyvenamąjį būstą. Taip ir likome.
Su žemaičiais kalbą radau iš karto, nes mano žmona kilusi iš Mažeikių. Iš pradžių buvo ir kuriozinių situacijų, nes kieme sutikusi kaimyną žmona nesuprato, ką jis nori jai pasakyti – aš geriau už ją supratau. Vertėjo man niekad nereikėjo ir nereikia.

– Kiek žinome, „Plungės lagūnoje“ pradėjote dirbti paprastu meistru. O dabar esate generalinis direktorius. Įspūdingas karjeros šuolis!
– Ką čia ir bepasakysi... Iš tiesų pirmus metus dirbau meistru, o dabar esu generalinis direktorius. Kalbant apie karjerą, tai, manau, reiškia didelį bendrovės savininkų pasitikėjimą.
Prieš dvylika metų pradėjau dirbti nedidukuose „Plungės lagūnos“ objektuose paprastu meistru, vadovaujant kitiems, labiau patyrusiems statybos vadovams. Stengiausi kiekvieną pavestą darbą atlikti nepriekaištingai, ir, matyt, tos mano pastangos neliko nepastebėtos.
Pirmas objektas, kurio statybai teko vadovauti nuo pradžių iki galo, buvo Mažeikių nuotekų valymo stotis. Stačiau ir Rietavo miesto nuotekų valyklą.
Taip pamažu ir perėjau visas bendrovės „Plungės lagūna“ vadovaujamo darbo grandis. Generaliniu direktoriumi mane paskyrė 2010 metų pavasarį.
– Ar „Plungės lagūna“ daug investuoja į darbuotojus? Kaip sunkmečiu pavyko išlaikyti nemažą kolektyvą?
– Kasmet vyksta darbuotojų mokymai, nes „Plungės lagūna“ laimi ne vieną Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą.
Vyko ir Plungės pramonininkų sąjungos inicijuoti bendri su kitomis įmonėmis darbuotojų mokymai.
Mokytis reikia nuolat. Kviečiamės į bendrovę darbo saugos specialistus, gaisrininkus, elektrikus, kad įtvirtintume ir pagilintume jau įgytas žinias.
O darbuotoją kolektyve galima išlaikyti paprastai – žmogui pasiūlius jį tenkinantį atlyginimą. Pats „Plungės lagūnoje“ dirbu jau trylika metų ir žinau, kad algos bendrovėje nėra vėlavusios nė karto.
Norinčių dirbti „Plungės lagūnoje“ netrūksta, žmonės dažnai patys ateina siūlytis. Šiuo metu bendrovėje dirba 235 žmonės. Vasarą prireikus įdarbiname dar po 30–40 žmonių.

– Įmonė puoselėja kokias nors tradicijas, kurios vienija kolektyvą?
– Manau, kad visi mėgstame keliauti. Organizuodavome ekskursijų ir aplankėme ne vieną Europos šalį. Pernai kas tik norėjo galėjo važiuoti pailsėti porai dienų į Palangos „Liną“. Kartu sportuojame. Vyrų krepšinio komanda dalyvauja savivaldybės pirmenybėse. Manau, kad prigis ir naujas laisvalaikio praleidimo būdas prie boulingo takelių. Pernai tarpusavyje varžėsi net 21 įmonės darbuotojų komanda.
Nors Kalėdų Senelis pas mūsų darbuotojų vaikus ir neateina, tačiau prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas – kolektyvo nariai į savo šeimas parneša po kalakutą ir dovanų kuponą apsipirkti kokiame prekybos centre. Tai taip pat jau tapo „Plungės lagūnos“ tradicija.
– 2011 metais jūsų įmonė Lietuvoje buvo įvertinta už sėkmingą veiklos plėtojimą sudėtingu verslui laikotarpiu. Kaip vertinate tokį apdovanojimą ir kokia iš to nauda bendrovei ir Savivaldybei?
– Tai, kad „Plungės lagūną“ įvertina, iš tiesų labai malonu ir reikšminga, tačiau dirbame ir stengiamės tikrai ne dėl apdovanojimų. Žvelgiant iš kitos pusės, gauti apdovanojimai ir pripažinimas reiškia, kad „Plungės lagūna“ – viena iš geriausių tokio profilio Lietuvos įmonių.
Kokia iš to nauda Rietavo savivaldybei? Bendrovė „Plungės lagūna“ registruota Rietave. Pas mus dirba Rietavo savivaldybės gyventojai. Esame vieni iš didžiausių darbdavių Rietavo savivaldybėje.

– Tai tik vienas iš paskutinių apdovanojimų. Juk apdovanoti esate ne tik šiuo?
– 2000, 2002, 2005, 2006 ir 2007 metais bendrovė buvo paskelbta Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamo Sėkmingai dirbančių įmonių konkurso laureate.
2002-ųjų pabaigoje „Plungės lagūna" paskelbta Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtoja vidutinių įmonių grupėje. Tokio įvertinimo bendrovės kolektyvas nusipelnė už ekonominės veiklos pasiekimus, nepriekaištingą užsakovų reikalavimų tenkinimą, už sparčiai įsisavinamas naujas technologijas, rūpinimąsi darbuotojų darbo sąlygomis ir gerai sutvarkytą įmonės vadybą.
2008 metais „Plungės lagūnos“ įvykdytas nuotekų valymo įrenginių projektas – Mažeikių miesto buitinių nuotekų valykla – buvo pristatytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamam konkursui „Lietuvos metų gaminys“ ir apdovanotas aukso medaliu.
Lietuvos statybininkų asociacijos apdovanojimų „Statybų generolai“ kategorijoje „Metų darnioji statyba“ 2009-aisiais buvo nominuotas bendrovės valdybos pirmininkas A. Bieliauskas, o 2010-aisiais – technikos direktorius E. Grubas.
– Priklausote kokioms nors asociacijoms? Ar tai duoda naudos?
– Išvardyti visas? Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai.
Narystės nauda – akivaizdi. Kaip toje pasakėčioje: vieną žabelį lengva perlaužti, o viso žabų ryšulio – niekaip! Asociacijoms daug lengviau diskutuoti su valdžia ir spręsti verslui iškilusias problemas.
– Mums dažniausiai „Plungės lagūna“ asocijuojasi su betranšėjėmis technologijomis – dažnai tenka matyti jūsų techniką su tokiu užrašu. Ką dirba jūsų įmonė – juk ne vien tik inžinerinius tinklus kloja?
– Tai, kad visuomenė pastebi naują mūsų techniką, labai džiugina. Betranšėjį kasimo būdą „Plungės lagūna“ įvaldė viena pirmųjų visame Vakarų Lietuvos regione. Investicija į betranšėjes technologijas atsipirko, nes klojant vamzdyną nereikia išrausti gatvių ir kelių, paskui – sutvarkyti dangų. Daug patogiau ir gyventojams, kuriems nėra didesnių kliūčių pasiekti savo namus. Klojant betranšėju būdu smalsuoliai daug mūsų darbo ir nemato. Dėmesį atkreipia tada, kai jau reikia kasti šulinius.
Naudodami betranšėjes technologijas jau užbaigėme vandentvarkos projektus Plungėje ir priemiestinėse gyvenvietėse. Vienu metu dirbome net dviem pamainomis – nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Dabar jau pradėjome įgyvendinti naujus vandentvarkos projektus Kuliuose, Žemaičių Kalvarijoje, Šateikiuose ir Alsėdžiuose.
Šiuo metu „Plungės lagūna“ turi du betranšėjės technologijos komplektus, todėl gali vienu metu dirbti dviejuose objektuose.

– Skaitytojai dažnai mato keistokai atrodančią jūsų techniką. Įtariame, kad įmonė daug investuoja į naujas technologijas?
– Apie paskutinį „Plungės lagūnos“ pirkinį dar bijau ir sakyti, kad neišgąsdinčiau kitų regiono įmonių. Tačiau ką čia slėpti – visi ir taip greitai sužinos! Įsigijome asfalto klojimo įrangą – asfalto klotuvą ir vibruojamųjų volų!
Pirkiniui iš dalies paskatino tai, kad Akmenėje laimėjome konkursą pakloti 17 tūkst. kvadratinių metrų aikštelę, Rietavo mieste – 0,5 kilometro gatvės. Pagaliau – nebereikės ieškoti ir subrangovų norint sutvarkyti gatvių dangą po vandentvarkos projektų.
– Kokius projektus jūsų įmonė yra įgyvendinusi ir kokios reikšmės jie turėjo Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėms?
– Plungei, be abejo, reikšmingiausias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektas. Per du etapus paklojome 72 kilometrus vandentiekio ir nuotekų tinklų, pastatėme 19 nuotekų siurblinių.
Rietave atlikta miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, išvalytas miesto tvenkinys ir sutvarkyta jo aplinka. Pernai pastatėme ir Medingėnų nuotekų valyklėlę.
–Jūsų technikos galima pamatyti ir kituose rajonuose. Išeitų, įmonė turi daug užsakymų…
– Išties, per pastaruosius metus atidavėme eksploatuoti daug objektų.
Baigtas Šiaulių regiono Kairių sąvartyno uždarymo darbų antrasis etapas – sąvartynas uždengtas, įrengti filtrato valymo įrenginiai.
Pastatyti Naujosios Akmenės nuotekų valymo įrenginiai, įrengta dumblo saugojimo aikštelė.
Rekultivuoti visi Šiaulių apskrities sąvartynai. Bendras visiškai uždengtų kaupų plotas – 45 tūkst. kvadratinių metrų.
Pastatyti Akmenės ir Žagarės miestų nuotekų valymo įrenginiai.
Šiuo metu „Plungės lagūna“ dar dirba Ventoje ir Akmenėje. Penkiuose Plungės rajono savivaldybės miesteliuose turime pakloti apie 60 kilometrų vandens ir nuotekų tinklų, pastatyti keturias nuotekų valyklėles. Darbus čia reikės užbaigti iki 2013 metų pavasario.
– Dažnai girdime, kad verslas neranda bendros kalbos su valdžia… O kaip sekasi sutarti su valdžia jums? Kryžiuojate špagas?
– Su Rietavo valdžia sieja malonus ir dalykinis bendravimas, kuriam toną duoda charizmatiškasis meras Antanas Černeckis. Prireikus bendraujame ir su Plungės rajono savivaldybės valdžios atstovais.
Dalyvaujame abiejų savivaldybių skelbiamuose vandentvarkos ir kitų projektų konkursuose.
– Ar įmonei svarbi gyventojų nuomonė?
– Be abejo, gyventojų nuomonė apie įmonę mums labai svarbi. Dirbdami stengiamės žmonėms sudaryti kiek įmanoma mažiau nepatogumų. Visada atsižvelgiame į išsakytas pastabas ir pageidavimus.
Kaip pavyzdį galiu pateikti „Plungės lagūnos“ darbą Mosėdyje. Ten laimėjome viešųjų erdvių sutvarkymo projektėlį ir turime įrengti prie muziejaus takelius, apšvietimą. Delikatus tas projektėlis, nes vietos žmonės itin saugo savo aplinką, labai myli tuos suneštus akmenis. Buvome paprotinti net specialią plėvelę ant pievos po savo technika pakloti, kad ji neišdraskytų mosėdiškių vejos.
Gerų patarimų išties reikia paklausyti.
– Grįžkime prie jūsų įmonės veiklos. Kokius projektus ketinate įgyvendinti ateityje?
– Kaip minėjau, pradėjome vandentvarkos projektą penkiose Plungės rajono savivaldybės gyvenvietėse. Jį pabaigti reikės iki 2013 metų pavasario. Darbų apimtys – nemažos. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad bus sudėtinga spėti, nes į projekto įgyvendinimo laiką įskaičiuotos dvi žiemos. Laimei, kol kas orai šią žiemą leidžia dirbti, nes jokio įšalo dar nėra. Jau pradėjome darbus Kuliuose ir Plateliuose.
Kartu su partneriais iš Kauno dirbame Rietave ir klojame šilumos tinklus.
Šiemet taip pat turime išvalyti vieną per Palangos miestą tekantį upelį.
– Planuojate įmonės plėtrą?
– Daug plėstis negalime, nes įmonė jaučia didelę atsakomybę už savo darbuotojus. Sezono metu, kaip minėjau, papildomai priimame žmonių, sudarę su jais terminuotas darbo sutartis.
Tie mūsų specialistai, kurie ekonomikos pakilimo metais buvo susigundę ir pabėgę į kitas įmones statyti gyvenamųjų namų, jau grįžta ir prašosi priimami atgal.
– Dažnai tarp remiančiųjų renginius matome ir UAB „Plungės lagūna“ logotipą. Kokie įmonės rėmimo prioritetai?
– Prioritetas – remti vietinius. Taip pat remiame Plungės miesto šventės renginius. Suteikiame transportą vykstantiems į sporto varžybas.
Svarstome visus prašymus, kad nebūtų taip, jog naudos gaus tie, kurie pirmesni ir greitesni.
– Ir pabaigoje norėtųsi užduoti gal keistoką Jums klausimą. Vadinatės „Plungės lagūna“, o įsikūrę Rietave...
– Tuo klausimu mane jau konsultavo pavaduotojas Albinas Maslauskas. Jis kilęs iš Rietavo, todėl papasakojo, kad savo istoriją įmonė gali skaičiuoti nuo 1956 metų, kai Laukuvos MTS bazėje buvo sukurta Rietavo MMS. 2006-aisiais bendrovė paminėjo veiklos 50 metų sukaktį.
Dabartinė įmonė įkurta 1993 metais, privatizavus buvusią valstybinę įmonę. Rietavo savivaldybė buvo atkurta kiek vėliau...
Šiuo metu „Plungės lagūna“ yra rimta statybos firma, statanti hidrotechninius statinius, gamtosauginius objektus, tiesianti kelius, atliekanti bendruosius statybos darbus. Tam yra turi sukaupusi gerą inžinerinių ir techninių darbuotojų potencialą ir stiprią materialinę ir techninę bazę.
Bendrovės pavadinimo keisti neketiname.
– Ačiū už pokalbį.

* * * * *

A. Čebanauskas gimė 1975 metų gegužės 23 dieną Šakių rajone. 1998 metų kovo 18 dieną, baigęs Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetą, pradėjo dirbti UAB „Plungės lagūna“ meistru.
Nuo 2001 metų dirbo daugumoje pagrindinių bendrovės statybos objektų, o 2005 metais buvo atestuotas ypatingų statinių statybos vadovu. Svarbiausi jo statyti objektai – Rietavo miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija (našumas – 1 200 kub. m per parą) ir Mažeikių miesto buitinių nuotekų valykla (našumas – 9 600 kub. m per parą). Pastarasis objektas 2008 metais buvo pristatytas „Metų gaminio“ konkursui ir ekologijos bei aplinkosauginės pramonės grupėje pelnė aukso medalį.
2010 metų balandžio mėnesį A. Čebanauskas paskirtas įmonės generaliniu direktoriumi.
Su žmona Dangira, irgi dirbančia UAB „Plungės lagūna“, augina tris vaikus – dukrą ir du sūnus.