Žemaičių Kalvarijos statiniai bus saugomi pagal specialųjį planą
Kultūros paveldo departamentas išplatino pranešimą, kad patvirtintas unikalaus, XVII a. pirmoje pusėje kurto Žemaičių Kalvarijos statinių ansamblio apsaugos specialusis planas. Minėtame plane yra numatytas tolygus visos Žemaičių Kalvarijos statinių komplekso teritorijos vystymas, prioritetą teikiant jo architektūrinės, kraštovaizdinės ir istorinės vertės išryškinimui.
Kryptingai reguliuojant gyvenvietės vystymąsi bus galima išsaugoti ansamblio pirminę tūrinę ir erdvinę kompoziciją.
Numatytais tvarkymo darbais konkrečiose teritorijose (ypač miestelio centre) bus ribojamas pastatų aukštingumas ir sklypų užstatymo tankio didinimas, o kai kur draudžiama statyba. Bus siekiama išsaugoti geriausiai išlikusius medinės architektūros pastatus ir mažosios medinės architektūros elementus, ryškiausiai atspindinčius regiono tradicijas ir ypatumus. Specialiajame plane papildomai įteisinta unikalių gamtinių elementų (savito reljefo, vandens telkinių, vertingų želdinių) apsauga.
Didžiajai teritorijos daliai nustatytas tausojamos paskirties saugojimo režimas, o teritorijai, užstatytai sakraliniais objektais, - autentiškos paskirties saugojimo režimas. Vertybės teritorijos suskirstymas pagal tvarkymo režimus užtikrins jos deramą priežiūrą, sudarys sąlygas pritraukti investicijų leistinai veiklai, subalansuos tų zonų vystymą.
Žemaičių Kalvarijos statinių ansamblis pradėtas formuoti dviejų upių (Varduvos ir Kedrono) santakoje ant pailgos formos kalvų. Iki mūsų dienų Žemaičių Kalvarijoje yra išlikęs dominikonų vienuolynas su baroko stiliaus bažnyčia ir 19 Kryžiaus kelio stočių, išdėstytų kalvotoje teritorijoje. 19 koplyčių pastatymo vietos parinktos taip, kad kuo tiksliau atitiktų Kristaus Kančios kelią Jeruzalėje. Visas Žemaičių Kalvarijos Kristaus Kančios kelias tęsiasi daugiau kaip 4 kilometrus. Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijų, kaip naujosios Jeruzalės, ansambliu ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje.
Į Kultūros vertybių registrą įtraukti šie ansamblio statiniai: barokinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika (šį titulą bažnyčiai 1988 m. suteikė popiežius Jonas Paulius II), šventoriaus tvora su vartais, dominikonų vienuolyno namas, koplytstulpis su skulptūromis ir 19 Kryžiaus kelio stočių. 2005 metais kultūros ministro įsakymu statinių ansamblis paskelbtas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai. Ansamblis turi architektūrinę, kraštovaizdinę, istorinę vertę, jam nustatytas paminklo statusas.
Žemaičių Kalvarijos statinių komplekso teritorijos ribos beveik sutampa su urbanistikos paminklo, Varduvos teritorijos ribomis. Specialiuoju planu patikslintas kultūros vertybės teritorijos plotas sudaro apie 68 hektarus. Kadangi Žemaičių Kalvarijos miestelis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje kaip Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis, apsaugos zona komplekso teritorijai nenustatyta.
Žemaičių Kalvarijos statinių komplekso teritorijoje taip pat yra gausus į Kultūros vertybių registrą įrašytas archeologinis paveldas: Žemaičių Kalvarijos vienuolyno vieta; Varduvos piliakalnis, vadinamas Šv. Jono kalnu; Varduvos kapinynas, vadinamas Žvizdro kalnu; Kapinynas II, Žemaičių Kalvarijos senovės gyvenvietės teritorija.
Specialusis planas buvo rengiamas nuo 2006-ųjų iki 2010-ųjų, tam skiriant apie 250 000 Lt Kultūros paveldo departamento lėšų. Plano rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai".
